Debian ir Ubuntu: kuris Linux platinimas jums tinkamiausias?

Turinys

• 1. Įvadas
• 2. Kas yra Debian?
• 3. Kas yra Ubuntu?
• 4. Pagrindiniai Debian ir Ubuntu skirtumai
• 5. Kuris jums geresnis?

Įvadas

Kalbant apie „Linux“ distribucijas, „Debian“ ir „Ubuntu“ yra du populiariausi ir plačiausiai aptariami pasirinkimai. Kiekvienas iš jų turi savo stipriųjų pusių ir patrauklumo skirtingų tipų vartotojams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius „Debian“ ir „Ubuntu“ skirtumus, padėdami jums priimti pagrįstą sprendimą, kuris iš jų geriausiai atitinka jūsų poreikius.

A. Debian ir Ubuntu apžvalga

„Debian“ yra vienas seniausių ir stabiliausių „Linux“ distribucijų. Žinomas dėl savo patikimumo ir saugumo, „Debian“ naudoja patyrę vartotojai, kūrėjai ir serveriai visame pasaulyje. Jis yra kelių kitų „Linux“ distribucijų pagrindas, o „Ubuntu“ yra vienas iš labiausiai žinomų jo darinių. „Debian“ daugiausia dėmesio skiria stabilumui, o ne pažangiausioms funkcijoms, todėl tai puikus pasirinkimas vartotojams, ieškantiems patikimos, ilgalaikės sistemos.

Kita vertus, „Ubuntu“ yra patogesnė vartotojui skirta distribucija, sukurta „Debian“ pagrindu. Ji sukurta taip, kad pradedantiesiems ir paprastiems vartotojams būtų lengva ir sklandi naudojimo patirtis. Dėl reguliarių atnaujinimų, plataus programinės įrangos paketų asortimento ir stiprios bendruomenės paramos „Ubuntu“ įgijo didžiulį populiarumą asmeniniuose kompiuteriuose, serveriuose ir net debesijos pagrindu veikiančiose programose.

Kas yra Debian?

„Debian“ yra vienas gerbiamiausių ir patikimiausių šiandien prieinamų „Linux“ distribucijų. Jis žinomas dėl savo stabilumo, saugumo ir plačių pritaikymo galimybių, todėl yra pageidaujamas pasirinkimas tiek kūrėjams, tiek serverių administratoriams. Šiame skyriuje nagrinėsime, kuo „Debian“ yra unikalus ir kodėl jis taip plačiai naudojamas.

A. Istorija ir kontekstas

„Debian“, kurią 1993 m. pristatė Ianas Murdockas, buvo sukurta kaip atvirojo kodo operacinė sistema, galinti sujungti geriausias įvairių esamų „Linux“ distribucijų savybes. Bėgant metams, ji tapo viena populiariausių ir stabiliausių distribucijų „Linux“ ekosistemoje. Griežta „Debian“ laisvos programinės įrangos politika pavertė ją mėgstama tų, kurie teikia pirmenybę laisvei ir savo operacinės sistemos kontrolei.

Svarbiausi Debian'o istorijos etapai:

1993 m.: Pirmoji „Debian“ versija

2000 m.: Debian priima „socialinę sutartį“, garantuojančią laisvą programinę įrangą.

2005 m.: Sukurta stabili „Debian“ leidimo sistema

2015 m.: „Debian“ reguliariai išleidžia svarbius atnaujinimus, laikydamasi fiksuoto išleidimo ciklo.

B. Pagrindinės Debian'o savybės

„Debian“ išsiskiria tuo, kad daugiausia dėmesio skiria stabilumui, saugumui ir lankstumui. Kai kurios pagrindinės jo funkcijos:

Ilgalaikis stabilumas: „Debian“ yra žinomas dėl ilgų išleidimo ciklų ir stabilių versijų. Jis puikiai tinka serveriams, kur veikimo laikas ir patikimumas yra labai svarbūs.

Paketų valdymas: „Debian“ naudoja APT (Advanced Package Tool) sistemą, kuri palengvina programinės įrangos diegimą ir atnaujinimus. APT sistema palaiko deb paketus, užtikrindama sklandų ir saugų paketų valdymą.

Plačios programinės įrangos saugyklos: Turėdami prieigą prie daugiau nei 50 000 programinės įrangos paketų, „Debian“ vartotojai gali naudotis beveik neribotu programų pasirinkimu. Tai naudinga kūrėjams, kuriems reikia specializuotos programinės įrangos kūrimui, testavimui ar serverių valdymui.

Saugumas: „Debian“ turi specialią saugumo komandą, kuri užtikrina, kad bet kokie pažeidžiamumai būtų greitai ištaisyti. Dėl to „Debian“ yra viena saugiausių „Linux“ distribucijų rinkoje.

Pritaikymas„Debian“ siūlo didelį lankstumą, leisdama vartotojams kurti savo sistemą nuo nulio. Tai idealiai tinka pažengusiems vartotojams, norintiems pritaikyti savo aplinką ir operacinę sistemą pagal savo poreikius.

C. Debian'o leidimų tipai

„Debian“ siūlo tris pagrindinius leidimų tipus, kurių kiekvienas skirtas skirtingiems naudojimo atvejams. Trys leidimų kanalai yra šie:

Stabilus

Stabili versija yra populiariausia ir plačiausiai naudojama. Ji yra kruopščiai išbandyta ir laikoma patikimiausia „Debian“ versija, todėl idealiai tinka gamybinėms aplinkoms, serveriams ir kitoms sistemoms, kur stabilumas yra svarbiausias. Stabilios versijos gauna saugumo atnaujinimus ir klaidų pataisymus, bet jokių naujų funkcijų, nebent jos būtų susijusios su saugumu.

Testavimas

Testavimo versija yra nuolat atnaujinama ir įtraukiama naujesnė programinės įrangos versija, palyginti su stabilia versija. Ji tinka vartotojams, norintiems pusiausvyros tarp stabilumo ir galimybės išbandyti naujesnius paketus. Nors ji nėra tokia stabili kaip stabili versija, daugeliu atvejų ji vis tiek laikoma patikima.

Nestabilus

Nestabili versija, dažnai vadinama „Sid“, yra ta, kurioje pirmą kartą pristatomi nauji paketai. Ji rekomenduojama kūrėjams ir entuziastams, kuriems tinka dažni atnaujinimai ir galimas nestabilumas. „Sid“ yra nuolat atnaujinama naujausia programine įranga ir netinka gamybinėms sistemoms ar nepatyrusiems vartotojams.

D. Debian'o naudojimo atvejai

„Debian“ yra itin universalus ir gali būti naudojamas įvairiose aplinkose. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių naudojimo atvejų:

Serverio aplinkos: Dėl savo stabilumo ir saugumo „Debian“ yra puikus pasirinkimas žiniatinklio serveriams, duomenų bazių serveriams, failų serveriams ir kt. valdyti.

Kūrimo darbo vietos: Kūrėjai vertina lankstumą ir galimybę lengvai įdiegti įvairias programavimo kalbas ir įrankius.

Individualiai pritaikytos „Linux“ sistemos: Lengvas „Debian“ pobūdis leidžia vartotojams kurti minimalistines sistemas, pritaikytas konkretiems poreikiams, nesvarbu, ar tai būtų daiktų interneto įrenginiai, ar įterptosios sistemos.

Debesijos diegimai: Dėl savo patikimo našumo ir mažų išlaidų „Debian“ taip pat yra populiarus pasirinkimas debesijos pagrindu veikiančioms sistemoms ir virtualioms mašinoms.

Kas yra Ubuntu?

„Ubuntu“ yra vienas patogiausių šiandien prieinamų „Linux“ distribucijų. Sukurtas ir prižiūrimas „Canonical Ltd.“, jis tapo populiariu pasirinkimu tiek darbalaukio, tiek serverio aplinkai. Žinomas dėl savo naudojimo paprastumo, patikimumo ir aktyvios bendruomenės, „Ubuntu“ yra plačiai laikomas distribucija, kuri leidžia „Linux“ naudoti pradedantiesiems, tuo pačiu siūlydama pažangias funkcijas patyrusiems vartotojams.

A. Istorija ir kontekstas

„Ubuntu“ pirmą kartą buvo išleista 2004 m. ir greitai išpopuliarėjo dėl savo paprastumo ir patogaus naudojimo būdo. Ji sukurta „Debian“ pagrindu, paveldėdama jos stabilumą, tačiau atlikdama nemažai optimizavimų, kad būtų lengviau naudoti. „Ubuntu“ kūrėja „Canonical“ daugiausia dėmesio skyrė tam, kad „Ubuntu“ būtų prieinama plačiai auditorijai – nuo ​​​​eilinių stalinių kompiuterių vartotojų iki įmonių lygio serverių ir debesijos aplinkų.

Svarbiausi Ubuntu istorijos etapai:

2004 m.: Pirmoji „Ubuntu 4.10“ („Warty Warthog“) versija

2006 m.: Ilgalaikio palaikymo (LTS) leidimų pristatymas

2010 m.: Pristatyta „Ubuntu Unity“ darbalaukio versija

2017 m.: „Ubuntu“ pereina nuo „Unity“ prie „GNOME“ darbalaukio

2020 m.: „Ubuntu“ pradeda koncentruotis į „Snap“ paketus ir konteinerizavimą debesijos ir daiktų interneto naudojimui.

B. Pagrindinės Ubuntu savybės

„Ubuntu“ sukurta taip, kad būtų lengva įdiegti, naudoti ir prižiūrėti, daugiausia dėmesio skiriant naudotojo patirčiai. Jos funkcijos apima:

GNOME darbalaukio aplinka: Numatytoji „Ubuntu“ darbalaukio aplinka yra „GNOME“, siūlanti švarią ir modernią vartotojo sąsają. Tai ypač naudinga vartotojams, kurie savo darbo eigoje renkasi paprastumą ir efektyvumą.

Programinės įrangos centras ir „Snap“ paketai: „Ubuntu“ programinės įrangos centras leidžia vartotojams lengvai naršyti ir įdiegti tūkstančius programų. Įdiegus „Snap“ paketus, „Ubuntu“ vartotojai gali pasiekti programinę įrangą, kuri veikia keliuose „Linux“ platinimuose, užtikrindama nuoseklų našumą ir atnaujinimus.

Dažni atnaujinimai: Skirtingai nuo „Debian“, kuri taiko lėtesnį išleidimo ciklą, „Ubuntu“ siūlo reguliarius atnaujinimus, suteikdama naujausias funkcijas ir patobulinimus. LTS (ilgalaikės palaikymo) versijos gauna 5 metų saugumo atnaujinimus ir klaidų taisymus, o įprastos versijos palaikomos 9 mėnesius.

Saugumas ir našumas: „Ubuntu“ naudojasi reguliariais saugumo pataisymais ir aktyvia saugumo komanda. Be to, sistema yra optimizuota našumui, todėl daugumai vartotojų tai yra iš karto paruoštas naudoti sprendimas, nereikalaujantis sudėtingų konfigūracijų.

Išsami dokumentacija ir bendruomenės parama: „Ubuntu“ palaiko viena didžiausių „Linux“ bendruomenių, siūlanti daugybę išteklių, tokių kaip forumai, vadovėliai ir oficiali dokumentacija. Tai leidžia tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems vartotojams lengviau spręsti problemas ir gauti pagalbos.

C. Ubuntu leidimų tipai

„Ubuntu“ garsėja reguliariu išleidimo grafiku, siūlančiu dviejų pagrindinių tipų išleidimus:

Ilgalaikė parama (LTS)

LTS leidimai palaikomi 5 metus, įskaitant tiek saugumo atnaujinimus, tiek klaidų taisymus. Šie leidimai idealiai tinka vartotojams, kuriems reikia stabilios ir saugios aplinkos, pavyzdžiui, įmonėms ir įmonėms. Naujausias LTS leidimas yra „Ubuntu 22.04 LTS“ („Jammy Jellyfish“).

Laikinieji leidimai

Šie leidimai išleidžiami kas šešis mėnesius ir suteikia prieigą prie naujausių programinės įrangos funkcijų. Tačiau jie palaikomi tik 9 mėnesius, todėl geriausiai tinka vartotojams, kurie nori naujausių įrankių ir atnaujinimų, bet yra pasirengę dažniau atnaujinti.

Pagrindiniai Debian ir Ubuntu skirtumai

B. Paketų valdymas

Abu Debian ir Ubuntu naudoti APT (pažangus paketų įrankis) programinei įrangai valdyti, tačiau yra keletas skirtumų, kaip jie tvarko paketus.

1. Debian'o paketų valdymas

Debian naudoja .deb paketo formatas, kurį taip pat naudoja Ubuntu. Tačiau „Debian“ požiūris į paketų valdymą yra labiau konservatyvusPaketai Debian'e Stabilus filialas yra griežtai testuojamas siekiant užtikrinti jų patikimumą ir saugumą, tačiau dėl to paketai yra šiek tiek senesni, palyginti su tais, kurie yra Ubuntu.

Debian naudoja APT paketų diegimui ir atnaujinimui, turint didelę saugyklą, kurioje yra daugiau nei 50 000 pakuočiųPaketų valdymo sistema yra stabili ir gerai dokumentuota, todėl ji idealiai tinka pažengę vartotojai kurie teikia pirmenybę smulkiai kontroliuojamai savo programinės įrangos aplinkai.

2. Ubuntu paketų valdymas

Ubuntu taip pat naudoja APT paketų valdymui, tačiau daugiau dėmesio skiriama tam, kad diegimas ir atnaujinimai būtų kuo patogesni vartotojui. Be to, „Ubuntu“ pristatė Snap paketai ir Plokščiapakis palaikymą, kuris suteikia modernesnį ir patogesnį būdą įdiegti programas skirtinguose „Linux“ platinimuose. Snap paketai, visų pirma, yra smėlio dėžės tipo programos, kurias galima įdiegti bet koks „Linux“ sistema, nepriklausomai nuo pagrindinės distribucijos.

Ubuntu Programinės įrangos centras siūlo grafinę sąsają paketams valdyti, todėl pradedantiesiems ir paprastiems vartotojams lengviau įdiegti ir pašalinti programinę įrangą nenaudojant komandinės eilutės. Snap parduotuvė taip pat suteikia prieigą prie plataus asortimento šiuolaikinės programos, įskaitant patentuotą programinę įrangą, kurios gali nebūti standartinėse „Debian“ saugyklose.

C. Naudotojo patirtis ir darbalaukio aplinkos

Abu Debian ir Ubuntu siūlo galingas darbalaukio aplinkas, tačiau jos skirtos skirtingų tipų vartotojams.

1. Debian'o darbalaukio aplinka

„Debian“ suteikia vartotojams darbalaukio aplinkos pasirinkimas diegimo metu. Kai kurios iš galimų parinkčių yra šios: GNOME, KUR, XFCEir LXDENumatytoji „Debian“ darbalaukio aplinka yra GNOME, tačiau vartotojai gali lengvai pereiti prie kitų aplinkų, atsižvelgdami į savo pageidavimus.

„Debian“ darbalaukio aplinka yra labai pritaikoma, tačiau jai gali prireikti daugiau rankinė konfigūracija palyginti su „Ubuntu“. Tai yra pranašumas pažengę vartotojai kurie nori visiškai kontroliuoti savo sistemos nustatymus, bet pradedantiesiems tai gali būti sudėtinga.

2. Ubuntu darbalaukio aplinka

Ubuntu naudoja GNOME kaip numatytoji darbalaukio aplinka, panaši į „Debian“, bet su keletu pakeitimų, kad būtų patogesnė patogus naudotiUbuntu Vienybė sąsaja buvo numatytoji iki 2017 m., kai jis grįžo prie GNOME, bet su Ubuntu specifiniai pritaikymai kaip a Dokas kairėje ekrano pusėje.

Ubuntu vartotojo sąsaja yra išbaigtas, intuityvus ir sukurtas taip, kad atitiktų abu poreikius pradedantiesiems ir patyrę vartotojai. The Ubuntu programinės įrangos centras siūlo lengvą prieigą prie įvairių programų, o numatytoji darbalaukio sąsaja yra supaprastinta, siekiant sumažinti sudėtingumą.

D. Parama ir bendruomenė

1. Debian'o bendruomenė

„Debian“ bendruomenę sudaro patyrę kūrėjai, sistemos administratoriaiir entuziastaiJi neturi oficialios komercinės paramos struktūros, tačiau turi didelę pasaulinė bendruomenė kuri prisideda prie forumų, adresų sąrašų ir dokumentacijos. Vartotojams, kuriems reikia pagalbos, yra daugybė išteklių, prieinamų per Debiano Vikipedija, forumuose ir internetinėse bendruomenėse, pvz. Reddit.

2. Ubuntu bendruomenė

Ubuntu, būdamas produktas Canonical Ltd., turi daugiau oficialios paramos galimybės, ypač įmonių lygio klientams. Be bendruomenės palaikymo forumuose ir IRC kanaluose, „Ubuntu“ siūlo mokama parama per „Canonical“ Ubuntu pranašumas programa. Ši paslauga teikia profesionalią pagalbą, įskaitant saugos naujinimai, priežiūrair konsultavimas.

„Ubuntu“ turi didelę vartotojų ir bendraautorių bendruomenę, todėl lengviau rasti pagalbos ir išteklių, kaip spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas.

E. Našumas ir sistemos ištekliai

1. Debian'o našumas

„Debian“ yra žinomas dėl savo lengvumo ir didelio pritaikomumo. Kadangi jis siūlo minimalistinį bazinį diegimą, vartotojai gali susikurti labai optimizuotą sistemą, atitinkančią jų konkrečius poreikius. „Debian“ našumas paprastai yra geresnis senesnėje aparatinėje įrangoje arba sistemose su ribotais ištekliais, nes pagal numatytuosius nustatymus jame nėra nereikalingos programinės įrangos.

2. Ubuntu našumas

„Ubuntu“ yra šiek tiek sunkesnis, palyginti su „Debian“, daugiausia dėl patogios vartotojo sąsajos ir iš anksto įdiegtų programų. Tačiau „Ubuntu“ našumas puikiai tinka šiuolaikinei techninei įrangai ir yra gerai optimizuotas darbalaukio ir serverių aplinkoms. Vartotojams, norintiems optimizuotos sistemos iš karto, „Ubuntu“ yra puikus pasirinkimas.

Kuris jums geresnis?

Galiausiai, Debian idealiai tinka vartotojams, norintiems kontrolės ir stabilumo, tuo pačiu metu Ubuntu labiau tinka tiems, kurie renkasi lengvai naudojamą, modernią sistemą su puikiu palaikymu ir integracija į debesį.

Daugiau informacijos apie „Advantech“ įterptinis kompiuteris, peržiūrėkite šį išsamų vadovą. Jei ieškote Pramoninis kompiuteris su „Nvidia“ vaizdo plokšte, mes ir tam turime variantų. Kaip patyręs Pramoninių kompiuterių gamintojas, teikiame aukštos kokybės, pritaikomus sprendimus.

Jei jūsų poreikiai susiję su Pramoninis stovo montuojamas kompiuteris, siūlome įvairius modelius, sukurtus atsižvelgiant į griežtos pramoninės aplinkos reikalavimus. Taip pat specializuojamės „Advantech“ pramoniniai kompiuteriai, siūlydami didelio našumo sprendimus sudėtingoms užduotims. Tiems, kurie ieško tvirto ir patvaraus įrenginio, mūsų Pramoninis planšetinis kompiuteris „Android“ Modeliai užtikrina patikimumą net ir sudėtingomis sąlygomis.

Rekomenduojami straipsniai:

VGA prievadas ir nuoseklusis prievadas

„Intel Core 7“ ir „i7“

naudotas ir atnaujintas

Kuo skiriasi 5.0, 5.1, 5.2, 5.3 „Bluetooth“?

sodimm ir dimm

Kas yra mikroschemų rinkinio tvarkyklė

Pramoninis kompiuteris ir PLC